MALDOS, RAMYBĖS IR SUSIKAUPIMO VARDAN
Rugsėjo 27-29 dienomis Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje
vyko rudens rekolekcijos, kurias vedė kun. teol. lic. Vilius Viktoravičius.
Kiek
neįprasta metodika vykęs dvasinis atsinaujinimas džiugino seminarijos
auklėtinius, turėjusius puikią progą keletą dienų įsiklausyti į tylą ir išgirsti
Dievo žodį.
Neeilinė medžiaga mąstymui
Kaip įprasta, tik prasidėjus naujiems mokslo metams Telšių kunigų seminarijoje,
klierikams, grįžusiems iš vasaros atostogų gimtosiose
parapijose, suteikiama puiki proga nurimti patirtuose įspūdžiuose ir
išgyvenimuose bei susikaupti, koncentruojantis į dvasinius dalykus, atliekant
rekolekcijas. Pastarosios šiemet išsiskyrė kiek kitokia metodika. Rekolekcijų
vadovas, jau ne pirmą kadenciją einantis Lietuvos skautų dvasios vado pareigas,
kun. V.Viktoravičius stengėsi, jog numatytos konferencijos nebūtų tik sausa
medžiaga ir kone visus mąstymus pateikdavo vizualine, garsine medžiaga ir netgi
žaidimais. Jis sakė: Rekolekcijos laikas, skirtas šventei, kuomet ateiname
pas Dievą, pasiliekame, puotaujame kartu su Juo. Tuo tarpu rekolekcijų vadovas
tėra tik liokajus...
Nekalbėkite!
Melskitės
Vadovo
teigimu, kaip konferencijose, taip ir su Dievu turi vykti pokalbis kuomet
mes kalbame ir klausome. Kun. V.Viktoravičius priminė, jog pagrindinis pokalbis
su Dievu yra malda. Tik per ją privalome ieškoti ryšio su Viešpačiu,
pasitelkdami savo nuoširdumą. Visa kita tėra tik formalumas. Kad seminaristai
geriau įsisavintų šį faktą, Lietuvos skautų dvasios vadas konferenciją pradėjo
malda, ją, kaip sakydavo mūsų senoliai, tarsi žirnius į sieną suberdamas.
Tuomet, atsisukęs į auditoriją, paprašė: Būkite geri, nekalbėkite maldų, o
melskitės.
Kas yra meilė?
Pirmosios rekolekcijų dienos konferencijų kulminacija buvo vieno Kinijos
atlikėjo vaizdo klipas, kalbantis apie visiškai atsitiktinę meilę, kuri
galiausiai iššaukia begalinį pasiaukojimą. Įvykus nelaimei, pagrindinis šio
klipo herojus atsisakė savo pragyvenimo šaltinio fotografo darbo bei savo
hobio vairuoti sportinį motociklą, atiduodamas savo akis nuo nelaimės
nukentėjusiai merginai, kurią įsimylėjo visiškai spontaniškai. Vaikinas atidavė
viską dėl vienintelio tikslo meilės. Ir mes turime aukotis dėl Dievo ir
amžinosios laimės, nes Dievas yra Meilė.
Šv. Raštas ir pasaka
Rekolekcijų
vadovui kun. V.Viktoravičiui buvo nesvetima šypsena ir vieno susitikimo
pradžioje jis staiga kreipėsi į klierikus klausimu: Ar
tikite
pasaka? Pamatęs kiek sutrikusią auditoriją, nerandančią tinkamo atsakymo,
dvasininkas kalbėjo, jog jei netikime pasaka, negalime tikėti Šv. Raštu. Visoje
Biblijoje aptinkame begalę istorijų, primenančių pasakas. Ir netgi Jėzus nuolat
mėgdavo kalbėti palyginimais, taip pat mažai išsiskiriančiais nuo šio
literatūrinio žanro. Mūsų gyvenimai susideda iš rolių ir mūsų atsakomybėje yra
tai, kaip mes jas suvaidinsim, išgyvensim...,- kalbėjo vadovas. Visos pasakos
yra panašios vienu pagrindiniu aspektu jos baigiasi laimingai. Žmogus yra
sukurtas tam, kad siektų laimės. Tačiau iki jos jam dar kažko trūksta. Šv.
Rašte žmogus savo laimę pasiekia per nesėkmes. Jei nežinosime, ką reiškia blogis
ir skausmas, nepažinsime laimės. Dievas mumyse veikia per įvairiausias nelaimes,
kurios įvardijamos pasakose, - reziumavo kun. V.Viktoravičius.
Dalinosi patirtimi
Visas rekolekcijų dienas klierikų dvasios vadovu buvęs Klaipėdos Marijos Taikos
Karalienės parapijos klebonas nuolat ragino būsimus dvasininkus kuo labiau būti
gamtoje, stebėti ją, atpažinti Dievo veikimą. Taip pat jis nebijojo pasidalinti
savo kaip kunigo, kaip klebono, kaip skauto, kaip žmogaus patirtimi,
nestokodamas tikrų pavyzdžių iš savo gyvenimo.
Klier. Antanas ŠNEIDERAITIS
Mindaugo LINGIO nuotraukos
