Paskutiniosios dėstytojo paskaitos tema - mirtis
Rugsėjo
8 d. Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje buvo aukojamos laidotuvių šv. Mišios
už mirusįjį kunigą, Telšių Vyskupo Vincento
Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoją Renaldą Reivytį. Šv. Mišias celebravo
Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebra atiteko Kauno
arkivyskupo metropolito augziliarui vyskupui
Jonui Ivanauskui.
Į paskutiniąją kelionę velionis buvo palydimas gausaus būrio kunigų bei
tikinčiųjų. Amžino poilsio atgulė Palangos miesto kapinėse.
Reikalinga tik malda
Ištiktas staigios ir netikėtos mirties kun. R.Reivytis buvo pašarvotas Telšių
katedroje. Už mirusįjį meldėsi klierikai, buvo giedami Žemaičių Kalvarijos
kalnai. Rugsėjo 8 d. rytą katedros varpų gaudesys sukvietė visus velionį kunigą
šv. Mišiomis palydėti į jam skirtąją amžinojo poilsio vietą Palangos kapinėse.
Šv. Mišių pradžioje Telšių 
Nuolat ieškojo Dievo
Pamokslo metu ekscelencija prisiminė, kaip velionis kunigas R.Reivytis nuolat
siekdavo pažinti Dievą ir dažnai apmąstydamas Viešpaties kančią, Žemaičių
Kalvarijoje vienas eidavo kryžiaus kelią. Apie mirusiojo gyvenimo laikotarpį,
sutapusį su mūsų Tėvynės atgimimu ir laisvės atgavimu, vyskupas kalbėjo: Jo
kunigiškas pašaukimas prieš dvidešimt metų ir buvo atgautos laisvės subrandintas
vaisius. Anot J.Borutos SJ, jo neeilinius gabumus vis labiau ir labiau žlugdė
žmogiškojo silpnumo faktorius. O ir konfratrų kalbos bei į blogį skatinantys
poelgiai neleido dvasininkui visiškai atsitiesti. Kai kurie netinkamai
reiškiame savo draugiškumą ir bičiulystę,- teigė vyskupas. Ekscelencija su
liūdesiu prisiminė, jog savo paskutiniąją dieną velionis buvo kupinas ryžto eiti
savo kunigiškas pareigas. Tačiau Viešpats jau tuoj po šio dvasininko išreikšto
pasiryžimo, pasišaukė pas save.
Tarsi auditorijoje
Homilijos
pabaigoje buvo cituojamas Italijos bendruomenės atsiųstas laiškas: Mielas
kunige Renaldai, dabar atgulei ilsėtis Jo ramybėje, nes Viešpats
tikrai tave palydės į amžinąjį džiaugsmą. Keista pagalvoti, kad tu jau nebesi
regimai mūsų tarpe. Turėjome galimybę, kaip ir daugelis kitų, esančių su mumis,
pažinti tave vasaros atostogų metu, kuomet drauge su kitais savo broliais
atlikai šventąją tarnystę mūsų parapijoje. Tavo išskirtinis inteligentiškumas
lengvai peržengia bendravimo italų kalba barjerą. Neturėjai jokių kalbos
problemų. Kalbėjai labai laisvai, o tavo homilijos visuomet būdavo teologiškai
pagrįstos, kupinos subtilybių. Po tavo visai savaitei pateiktų orientyrų, iš
sekmadienio šv. Mišių visada būdavo išeinama su aiškia gyvenimo vizija. Taip pat
ir hebrajų religijos pažinimas, kuris nuolat išryškėjo tau aiškinant Dievo žodį,
mums pagelbėjo gerai suprasti sunkiai suprantamus Evangelinius tekstus,
nepasilikti tik paviršutiniškume, bet skverbtis vis gilyn. Klausydamiesi tavo
homilijų jausdavomės tarsi būtume universiteto auditorijoje su puikiu docentu.
Taipogi mums pagelbėjai pastebėti
tikrąjį
tikėjimą ir tiesą. Gaila, kad nebesi su mumis ir tarp mūsų. Ilsėkis ramybėje,
bei ypač prisimink mus visus, kurie tave maldoje nuoširdžiai prisimena.
Po šv. Mišių mirusiojo kunigo žemiškasis kūnas iškilmingos procesijos būdu buvo
palydimas į Palangos miestą, senąsias kapines. Prie kapo duobės velioniui
atsisveikinimo žodį tarė jo kurso draugas kun. teol. dr. Arvydas Ramonas
bei Kauno arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas J.Ivanauskas.
Autoriaus ir Mindaugo LINGIO nuotraukos
