ATĖJO METAS, KAD ĮPRASMINTUME
LAIKĄ...
Laiko tėkmė vejas mus į priekį ir
vėl priartėjome prie Didžiųjų, Gražiųjų Metinių švenčių. Laikas, kurį turėsime,
kad pasiruoštume Kalėdoms malonės metas. Vadiname šį gražų ir prasmingą
laikotarpį Adventu. Laikas, pilnas laukimo, kviečiantis į rimtį ir susikaupimą,
primenantis, jog žmogaus egzistencijoje reikalingas maldos gyvenimas, dvasinis
augimas. Koks turėtų būti adventas katalikui? Kristaus gimimo belaukiant ir jam
ruošiantis, matyt, turėtume gerai išanalizuoti, kokios vertybės svarbiausios
mūsų gyvenime.
Adventas laukimo, rimties, vilties, maldos ir susikaupimo
metas prie šv. Kalėdas. Šio prasmingo laikotarpio pavadinimas kilęs iš lotynų
kalbos žodžio adventus reiškiančio atėjimą. Šis laikas skirtas Jėzaus
Kristaus atėjimo
gimimo
laukimui įprasminti. Nuo IV a. Bažnyčia kviečia įprasminti Kristaus gimimo
laukimą gyvenant rimties, maldos, gerų darbų darymo laiką. Šiuo laikotarpiu
tikintieji kviečiami labiau atsigręžti į esmines vertybes, susirūpinti savo
dvasiniu gyvenimu, daugiau skirti laiko maldai ir atgailai. Kiekvienas žmogus,
krikšto sakramentu priklausydamas Bažnyčiai, kviečiamas pasninkauti ir stengtis
pastebėti šalia esantį žmogų, kuriam reikia pagalbos, užuojautos, gero žodžio,
paramos. Gimstantis Kristus skelbia pasauliui meilės, vilties ir tikėjimo žinią,
o mes kiekvienas turime būti tos žinios nešėjai pasauliui. Advento laikas
keturios savaitės, kad galėtume melsdamiesi, pasninkaudami, atgailaudami,
darydami vieni kitiems gera, sekmadieniais dalyvaudami šv. Mišiose, atlikdami
nuoširdžią išpažintį, dalindamiesi vieni su kitais meile ir supratimu.
Advento esmė malda, pasninkas, išmalda, atgailos dvasia
neturi būti nustumta ir užmiršta. Šios rimties, susikaupimo dvasios neturi
nustelbti priešventinis anksti prasidėjęs šurmulys. Svarbiausia ne išorė
svarbiausia tikra vidinė kalėdinė dvasia. Tegul šiame pašėlusiame bėgime,
besibaigiant metams ir artinantis Didžiosioms šventėms, pajėgsime tinkamai
pasiruošti Kristaus atėjimui. Paruoškime savo širdis, atlikdami prieš Kalėdas
išpažintį, dalyvaudami pamaldose, sustiprinti sakramentais. Tegul mūsų širdyse,
pilnose tikėjimo, vilties ir meilės, Kalėdų rytą užgims Kūdikėlis Jėzus.
Adventas mums duotas tam, kad galėtume dar daug ką nuveikti
tobulinat save, augant dvasia, sėjant aplink save rimtį, gėrį, meilę ir grožį,
paremtus tikruoju tikėjimu ir viltimi. Vertinkim ir branginkim Laukimo laiką
Adventą. Išgirkime Bažnyčios kvietimą šv. Jono Krikštytojo žodžiais, kurie mums
nurodo viso šio laikotarpio programą ištiesinti ateinančiam Viešpačiui savo
širdies kelių ir takų vingius, nukasti savo nuodėmių kalnus ir kalvas, užlyginti
savo gyvenimo duobes ir smegduobes, išbristi iš įvairių liūnų ir baimių.
Nuvalyti savo širdis ir sąžines, keisti savo gyvenimus, kad mūsų dvasios namai
būtų tinkami Kūdikėlio užgimimui.
Sunkmetis kviečia mus susitelkimui, tarpusavio supratimui,
užuojautai ir pagalbai. Advento metu pasiruoškime Kalėdoms, pastebėdami šalia
esantį, pasidalindami su kitu savo laiku, geru žodžiu, malda, kantrumu,
viltimi, tikėjimu, meile. Jei turime galimybių padėkime materialiai tiems,
kuriems to labiausiai reikia. Verta pagalvoti ką kilnaus ir gražaus nuveikti per
adventą, kad išgyventume tikrąsias Kalėdas. Šios šventės tebūna pilnos tikėjimo,
ramybės, pasiaukojimo ir Dievo artumo, Dievo, tapusio žmogumi Kūdikiu, kad
kiekvienas, kuri jį tikį, turėtų tikrąjį gyvenimą. Kurkime savo gyvenimą drauge
su Kristumi, kad į mūsų namus ateitų tikrosios Kalėdos.
Kan.
teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Nuotraukos autorius nežinomas