|
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus
|
|
- Ne kumščiais ir grasinimais, bet meilingumu ir gailestingumu privalai patraukti tuos draugus. Aš tau duosiu Mokytoją, kuris tave išmokys išminties. Tą pačią akimirką pamačiau šalia Jo tokią gražią Ponią, apsisiautusią plačiu, gražiai spindinčiu rūbų. Pamačiusi mane dar labiau nusigandusį ir sumišusį, Ji paėmė mane už rankos ir tarė: - Žiūrėk! Aš pažvelgiau ir nebemačiau vaikų. Jų vietoje išvydau didžiausią būrį ožiukų, šuniukų, kačiukų, meškiukų ir dar visokių kitokių gyvuliukų. - Štai tavo dirva! sako Ponia, - štai kur privalai darbuotis! Būk klusnus, stiprus, tvirtas. Kaip dabar matysi tuos gyvuliukus keičiantis, taip tu turėsi ir mano sūnus permainyti. Aš pradėjau verkti ir prašyti tos Ponios, kad kalbėtų aiškiau, nes aš visai nieko nesupratau. O Ji paglostė mane ir pasakė: - Kai ateis laikas, viską suprasi. Bekių kaimelio piemenėlis tapo akrobatu, - savo triukais jis patraukė ne tik išdykusius vaikus, bet ir suaugusius. O vėlesnieji gyvenimo įvykiai parodė, kad tas sapnas buvo Dievo balsas, griežtas Jo paliepimas. Don Bosko tapo kunigu. Don Bosko nuolat ir aiškiai Dievo bei Švenčiausios Jo Motinos remiamas nuveikė nuostabius milžiniškus darbus: 1. Padedamas maldingos ir uolios savo motinos, jau savo namuose įsteigė prieglaudą be pastogės paliktiems ir krikščioniško išauklėjimo neturintiems vaikams. 2. Įsteigė dvi bendruomenes: Vyrų Saleziečių vienuoliją ir Marijos Krikščionių Pagalbos dukteris. Šių vienuolijų tikslas tęsti Jo darbą. 3. Pradėjo statyti Marijos Krikščionių Pagalbos Baziliką. Didysis katalikų jaunimo Auklėtojas ir Mokytojas nepaliko nė vieno pedagogikos vadovėlio, tačiau paliko savo pedagoginio darbo sistemą, kurioje reikėtu, mano manymu, atkreipti dėmesį į reikalavimus pedagogui bei pagrindinius pedagogikos principus. Jo teigimu pedagogas turi būti: 1. Giliai religingas; 2. Aukštos doros žmogus; 3. Pasiaukojęs auklėtinių gerovei; 4. Ištvermingas; 5. Darbštus; 6. Kuklus; 7. Nuoširdus; 8. Švelnus; 9. Mandagus;
10.
Linksmas. I. Pagrindinės priemonės: išmintis, religija, meilė. II. Don Bosko naudojosi visu tuo, kas gali teikti vaikams malonaus džiaugsmo, poilsio ir sveikatos kūnui bei auklėja dvasią. Štai tos priemonės: 1. Protas ir religija tai du įrankiai, kurių auklėtojas niekada negali paleisti iš rankų: jis privalo paduoti juos jaunimui į rankas ir pats jais naudotis. 2. Gerai pažinti mokinį (žinoti, kaip jis gyveno anksčiau). 3. Stengtis, kad auklėtiniai taptų visapusiškai išlavintomis asmenybėmis. 4. Kartu su mokslo žiniomis ugdyti valią ir jausmus. 5. Meilė, kaip svarbiausia krikščioniško gyvenimo jėga, ugdoma valios, o ne jausmų pagalba. 6. Auklėtojas auklėtinius turi mylėti, o auklėtiniai turi žinoti, kad jie yra mylimi. 7. Nepalikti auklėtinių be darbo. 8. Nenaudoti prievartos. 9. Iškilmingai švęsti didžiąsias metų švente. 10. Mokiniams neužtenka vien mokslo ir pamokų; reikia ekskursijų, reikia mokyti muzikos, dainų ir panašiai. 11. Pertraukos turi būti gyvos ir triukšmingos, nes žaizdami vaikai pailsi. 12. Pasitikėti auklėtiniais. 13. Kur galima apsieiti be bausmių, nereikia niekada jų stvertis. 14. Pagyrimas už gerą darbą, papeikimas už apsileidimą tai geriausia priemonė pabausti ir atlyginti. 15. Bausmių ir pastabų nedera taikyti viešai. 16. Niekada nebausti ir neįspėti užpykus. 17. Nebausti visos klasės, viso būrio, o pasistengti surasti kaltininką. 18. Šypsotis ir žaisti kartu su vaikais. 19. Švenčių proga papasakoti auklėtiniams gražių atsitikimų. 20. Elgtis taip, kad auklėtiniai mylėtų, o ne bijotų. Išvardinau tik dalį auklėjimo priemonių, kuriomis Šventasis vadovavosi iš Meilės.
Pagal Elvyros Aleknavičienės knygą Don Bosko Bičiulių sambūris parengė klier. Vaidas GADEIKIS Nuotraukos autorius nežinomas
|
|
|