NEUŽMIRŠTAMAS MOKYTOJAS
Spalio
6 d. Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai vyko į Marijampolę ir dalyvavo
viešoje konferencijoje, skirtoje paminėti vyskupo Vincento Borisevičiaus
šimtąsias kunigystės metines. Tarp susirinkusiųjų pasauliečių taip pat dalyvavo
Vilkaviškio ordinaras vyskupas Rimantas Norvila kartu su kitu tos pačios
vyskupijos vyskupu emeritu Juozu Žemaičiu MIC. Lekciją skaitė kan. prof. teol.
dr. Kęstutis Žemaitis.
Vyskupas pasveikino klierikus
Spalio
6 d. vakarą, Marijampolės miesto Petro Kriaučiūno bibliotekos patalpose,
norintieji turėjo progą rinktis akademinei valandėlei ir pasiklausyti pranešimo
Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimo mozaika, skaitomą kun. K.Žemaičio.
Akademinės programos pradžioje susirinkusiesiems žodį tarė vyskupas R.Norvila.
Sveikindamas visus, jis ypatingai išskyrė Telšių kunigų seminarijos klierikus,
dėkodamas jiems, jog dėl šios konferencijos nepagailėjo savo laiko ir atvyko
tolimą kelią.
Neišdildomi prisiminimai
Akademinė
konferencija, skirta pagerbti vyskupą Vincentą Borisevičių ir trukusi apie
pusantros valandos, buvo sudaryta iš trijų dalių. Pirmiausia buvo prisiminta jo,
kaip kankinio ir politinio kalinio biografija. Antrojoje dalyje, pavadintoje
Vincentas Borisevičius mokytojas, buvo prisimenami jo ganytojiniai laiškai
bei žmonių prisiminimai.
Žmonės pasakojo, kaip Borisevičius, būdamas Telšiuose kunigu, prelatu, vėliau
vyskupu, laikas nuo laiko grįždavo į savo tėviškę. Atėję pas jį, žmonės
matydavo, kaip Vincentas vaikšto po sodą su rožančiu rankoje ir meldžiasi.
Netoliese esančioje bažnyčioje jis aukodavo šv. Mišias ir žmonės žinodavo, kad
vyskupėlis parvažiavęs namo...
Herojus ir mokytojas
Trečioji
dalis buvo skirta vyskupo heroizmui. Kaip teigė kan. K.Žemaitis, šiandien
manoma, jog, norint tapti herojumi, reikia padaryti kažką reikšmingo. Tačiau iš
tiesų heroizmas yra labai kantrus ir labai pasišvęstas, savo pareigų arba savo
pašaukimo kasdienis išpildymas,- kalbėjo lektorius. Daugelis Telšių vyskupijos
kunigų pasakojo, kad vyskupas Vincentas išsiskyrė savo ypatingu pamaldumu ir
dvasiniu gyvenimu. Būdamas ypatingai nuoširdus, jis niekada neatsisakydavo
padėti, patarti ar pamokyti. Jis visuomet mokytojas.
Konferencijos pabaigoje, įteikiant lelijos žiedą buvo pasveikinti garbingi
svečiai vyskupai, taip pat lektorius, skaitęs pranešimą. Neužmirštas buvo ir
Marijampolės kamerinis choras Suvalkija, savo profesionaliai atliekamomis
dainomis ir giesmėmis kūręs vakaro jaukumą.
Klier. Antanas ŠNEIDERAITIS
Mindaugo LINGIO nuotr.
