Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus 
kunigų seminarija   

                                       Bažnyčiai reikia šventų kunigų

Ar prisimeni, kada pirmą kartą išgirdai širdyje Kristaus kvietimą „Sek mane“ ir Jam atsakei: noriu būti kunigas. Noriu būti geras, šventas kunigas. Kristus savo sekėjams yra šventumo pavyzdys.

Šv. Tėvas Benediktas XVI, 2009 m. rugsėjo 28 d. lankydamasis Čekijoje, per šv. Mišias Stara Boleslave kalbėjo:  „Kyla klausimas: ar mūsų dienomis šventumas dar aktualus? Ar tai veikiau nėra nepatraukli ir nesvarbi tema? Argi šiandien labiau neieškoma sėkmės ir prestižo žmonių akyse? Tačiau ar tvari žemiška sėkmė ir ko ji verta?“

Ir čia pat pateikė atsakymą.

„Praėjusiame šimtmetyje jūsų šalis pati išgyveno tuos įvykius – žlugo ne vienas galingasis, pasiekęs, regis, nepasiekiamų aukštumų. Kas neigė ir toliau neigia Dievą ir todėl negerbia žmonių, atrodo gyvenąs gerai ir pasiekiąs materialinės gerovės. Tačiau vos pakrapščius paviršių, paaiškėja, kad šį žmogų užvaldęs liūdesys ir nepasitenkinimas. Tik tas, kuris širdyje išsaugo „Dievo baimę“, pasitiki ir žmonėmis bei savo laiką paskiria teisingo ir broliško gyvenimo statydinimui. Mums šiandien reikia žmonių, kurie būtų „tikintys“ ir „įtikimi“, pasirengę kiekvienoje visuomenės srityje skleisti krikščioniškuosius principus ir idealus, kuriais patys grindžia savo elgesį. Būtent šventumas, visuotinis visų pakrikštytųjų pašaukimas, skatina mus išlikimai ir drąsiai vykdyti savo pareigas, rūpinantis ne savo nau­da, bet visuotine gerove ir visur ieškoti Dievo valios.“

Jėzus sako:  „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?“(Mt 16, 26). Jis mus skatina pamąstyti, kad tikroji žmogaus gyvenimo vertė matuojama ne tik žemiškosiomis gėrybėmis ir laikinais interesais. Mat gilaus prasmės ir laimės troškulio, glū­dinčio kiekvieno žmogaus širdyje, materialūs daiktai nenumalšina. Todėl Jėzus nesvyruodamas parodo mo­kiniams „siaurą“ šventumo kelią: „Kas nori išgelbėti gyvybę, tas ją praras. Kas pražudo gyvy­bę dėl manęs, tas ją atras“ (Mt 16, 24-25). Tai, žinoma, griežti žodžiai, sun­kiai priimami ir įgyvendinami, tačiau šventieji liudija, jog tai visiems žmonėms įmanoma, jei pasitikime Kris­tumi ir jam save patikime. Šventųjų pavyzdys padrąsi­na kiekvieną save vadinantį krikščionimi būti įtikimą, t. y., gyventi pagal išpažįstamus principus ir tikėjimą. Nepakanka vaizduoti, jog esi geras ir garbingas žmo­gus, privalai tikrai toks būti. Geras ir garbingas yra tas, kuris savojo „aš“ nedangsto Dievo šviesa, nelenda į pirmą planą, bet leidžia sušvisti pačiam Dievui.

Pop. Benediktas XVI ir mums sako: „Būkite dėmesingi ir pasirengę Jėzaus kvietimui dovanoti savo gyvenimą, tarnaudami Dievui ir jo tautai. Bažnyčiai reikia daug ir šventų kunigų, paskiriančių save Kristaus, pasaulio vilties, tarnybai.“

Mons. Steponas Vytautas Brazdeikis
Dvasios tėvas