Pašventintas naujas kunigas
Kovo
18 dieną Telšių šv. Antano Paduviečio
katedroje
iškilmingų šv. Mišių metu kunigu įšventintas diakonas, Telšių vyskupijos kurijos
sekretorius Viktoras Dirvonskis, kuriam šventimus suteikė Telšių vyskupas Jonas
Boruta SJ. Taip pat tą dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų
seminarijoje vyko kasmėnesinis vyskupijos kunigų susirinkimas.
Tarnauti žmonėms ir telkti Dievo tautą
Kunigystės
esmė telkti Dievo šeimą kaip viena dvasia gyvenančia broliją ir per Kristų
Dvasioje vesti pas Tėvą. Tapus kunigu taip pat tampama vyskupų luomo
bendradarbiu, padėjėju ir įrankiu tarnavime Dievo tautai. Taip kunigystę
apibūdina dogminė Bažnyčios konstitucija Lumen gentium. Tokias ir panašias
mintis prieš esminę šventimų ganytojo rankų uždėjimo ant diakono galvos dalį
dėstė vyskupas J.Boruta SJ.
Ganytojas
minėjo, jog iš tiesų visa Dievo tauta Kristuje tampa karališkąja kunigyste,
tačiau vyriausiasis kunigas Jėzus Kristus išsirinko ir pasiuntė į pasaulį
Apaštalus, kad per juos ir jų įpėdinius vyskupus nepaliaujamai tęstų savo
Mokytojo, Kunigo ir Ganytojo darbą. Vyskupas pabrėžė, jog diakonas
V.Dirvonskis bus įšventintas tikru Naujojo Testamento kunigu, kad, tapęs panašiu
į Kristų, vyriausiąjį ir amžinajį kunigą, bei suvienytas su vyskupų kunigyste,
skelbtų Evangeliją, ganytų Dievo tautą ir garbintų Dievą, visų
pirma
atnašaudamas šv. Mišių auką.
Jo Ekscelencija ragino būsimą kunigą, kad šis, atlikdamas Kristaus Galvos ir Ganytojo pareigą, būtų vieningas su vyskupu ir jam paklustų; kad visuomet prieš akis turėtų pavyzdį Gerojo Ganytojo, kuris atėjo tarnauti, o ne kad jam tarnautų, kuris atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę.
Pažadėjo paklusnumą
Iškart po vyskupo žodžio diakonas V.Dirvonskis pažadėjo paklusnumą. Taip jis parodė savo atsidavimą vyskupui kaip Apaštalų įpėdiniui, pasiryždamas vyskupo klausyti nelyginant paties Kristaus, iš kurio vyskupas gavo galią valdyti ir ganyti Dievo tautą. Tai buvo antrasis diakono įžadas. Pirmasis pasižadėjimas gyventi celibate duotas priimant diakonystės šventimus.
Po
Visų Šventųjų litanijos, kurios metu galutinai apsisprendžiama aukai ir kunigo
tarnystei, prasidėjo esminė šventimų dalis. Kaip apaštalui Pauliui kunigystės
malonė ir galios buvo suteiktos apaštalų rankų uždėjimu, taip vyskupo J.Borutos
SJ rankų uždėjimu diakonas Viktoras buvo pašventintas kunigu. Patepdamas rankas
šventąja Chrizma, ganytojas įspaudė neišdildomą žymę charakterį. Kartu tai ir
simbolis, jog nuo šiol kunigas V.Dirvonskis dalins Dievo malones. Jam įteikta
taurė su
vynu ir patena (lėkštutė) su ostija, simbolizuojantys, jog kunigas turi ne tik
supanašėti su Kristumi, bet ir tapti auka.
Mišių pabaigoje vyskupas sveikino kunigą, ką tik aukojusį pirmąsias savo gyvenime šv. Mišias, ir linkėjo, kad Dievas, jame gerą darbą pradėjęs, jį ir užbaigtų, lydėdamas savo malonėmis; kad padarytų tikruoju ganytoju, tikintiesiems teikiančiu gyvąją duoną ir gyvenimo žodį, idant jie vis labiau augtų Kristaus kūno vienybėje.
Meldėsi kriptoje
Kaip ir kiekvieną mėnesį po šv. Mišių visi kunigai, tarp jų ir neopresbiteris, meldėsi katedros kriptoje prie vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus palaikų, prašydami, kad jis kuo greičiau būtų iškeltas į altorių garbę. Šis iškilus vyskupas tikras pavyzdys kunigystės keliu pradedančiam eiti Viktorui.
Grižus į katedrą naująjį kunigą pasveikino jo artimieji, draugai bei broliai kunigai, kurių gretas papildė dar vienas Kristaus tarnas ir Jo meilės pasauliui liudytojas.
Klier. Andrius TARVIDAS
Haroldo ŠNEIDERAIČIO nuotraukos
Daugiau šventės nuotraukų rasite čia
