Ministrantai ir meldėsi, ir žaidė
Balandžio 24-ąją, šeštadienį, Vėžaičių miestelyje suklego vaikiškas juokas
Šv. Kazimiero
bažnyčios šventorius prisipildė įvairaus amžiaus šv. Mišių
patarnautojais, kurie iš įvairių vyskupijos parapijų atvyko dalyvauti Telšių
vyskupo
Vincento Borisevičiaus kiunigų seminarijos ir vyskupijos Jaunimo centro
organizuotoje tradicinėje ministrantų dienoje, pavadintoje Tarnauk
Viešpačiui linksmai.
Prisiminė šv. Brunoną
Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta
SJ kartu su seminarijos vadovybe, Kurijos atstovais bei dvasininkais,
atlydėjusiais ministrantus.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius, ganytojas
sveikino patarnautojus, homilijos metu
pasakojo jiems apie šv. Brunoną, kurio krauju
paženklintas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, o šv. Mišių pabaigoje
vyskupo sekretorius kun. Domas Gatautas pasidalino mintimis apie šv. Evangelistą
Morkų jo iškilmė buvo pažymėta tos dienos liturginiame kalendoriuje. Dėl šios priežasties
šv. Mišios iš karto nesibaigė drausmingai išsirikiavę ministrantai, klierikai,
kunigai, vyskupas ir visi likusieji Eucharistinės puotos dalyviai sudarė
įspūdingą procesiją, nusidriekusią miestelio gatvėmis. Jos metu vyskupas
J.Boruta SJ meldė Viešpaties derlingų metų.
Surengė vaidinimą
Pasibaigus pamaldoms, prisiartino pietų metas.
Ministrantų dienos dalyviai sotinosi Vėžaičių pagrindinėje mokykloje. Išvaikę
alkį, visi patraukė Kultūros centro link, kur Telšių vyskupijos licėjaus
auklėtiniai pademonstravo paruoštą meninę programą, skatinančią susimąstyti apie
lietuviškas šaknis ir šv. Brunono indėlį Baltų evangelizacijos procese. Emocingi
ir ilgai nesiliovę plojimai iš salės licėjaus mokiniams tapo ne
tik atlygiu už vargą, bet ir garantija, jog plušėta buvo ne veltui.
Lenktyniavo tarpusavyje
Entuziastingais plojimais buvo pasitikti
ir renginio vedėjai II filosofijos kurso klierikas Donatas Liutika bei Telšių
vyskupijos jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja Rita Dirgėlaitė pristatę
ministrantams, matyt, pačią linksmiausią ir įdomiausią dienos dalį užduočių
ratą. Dar ryte, registracijos metu, pasidalinę grupelėmis, patarnautojai rungėsi
tarpusavyje, kas greičiau ir tvarkingiau paruoš šv. Mišioms liturginius rūbus,
indus, po trumpo pasakojimo atsakys į daugiausia pateiktų klausimų apie šv.
Kazimierą Lietuvos globėją. Reikia pripažinti, jog daugiausia dėmesio
susilaukė azartiškiausia rungtis estafetė su žvakėmis. Jas degiodami ir vėl
užpūsdami, skubėdami ir lenktyniaudami, ministrantai vis dėlto priėjo išvadą,
jog prie altoriaus, prie Dievo stalo, skubėti nedera.
Sulaukė apdovanojimų
Suplukę, tačiau laimingi, jaunieji Viešpaties tarnai skubėjo atgal į Kultūros centro salę atsiimti apdovanojimų. D.Liutika ir R.Dirgėlaitė įvertino geriausiuosius, bet nė vienas neliko nuskriaustas, nekalbant jau apie ore tvyrojusią džiaugsmo persmelktą nuotaiką.
Prisiminė apsisprendimo tašką
Renginį vainikavo seminarijos rektoriaus kan.
Jono Ačo kreipimasis į patarnautojus.
Dvasininkas pasidžiaugė jų buvimu ir trumpai
prisiminė savo pašaukimo kelią. Šiandien, žvelgdamas į jus, negalėjau
nepastebėti visus jus vienijančių dviejų savybių linksmumo ir ištvermingumo, kalbėjo rektorius. Būtų gera,
kad tokie išliktumėte ir ateityje. Gal dar anksti apie tai kalbėti, tačiau
tvirtai tikiu, jog ne viename iš jūsų glūdi kunigiškasis pašaukimas. Pamenu, kai
man reikėjo apsispręsti dėl kunigystės, turėjau begalę abejonių, kurias
galiausiai išssklaidė vienas vienintelis sakinys, ištartas
dabartinio Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko: Kunigu
gali tapti tas, kuris nori daryti gera.
Klier. Haroldas ŠNEIDERAITIS
Antano ŠNEIDERAIČIO nuotraukos
Daugiau renginio nuotraukų rasite čia
