Seminarija pradėjo naujus mokslo metus
Rugsėjo
2-ąją Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai,
vyskupijos Licėjaus mokiniai, taip pat šiemet įstoję ir dar tik pirmuosius
žingsnius pašaukimo link žengsiantys Propedeutinio kurso auklėtiniai,
seminarijos dėstytojai bei vadovybė kasmėnesinių atlaidų proga susirinko
Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje mokslo metų pradžią paženklinti kreipimusi į
Šventąją Dvasią, prašant išminties ir tikėjimo malonių studijų dienomis. Minėtą
šventovę tądien aplankė ir gausus būrys iš Palangos dekanato atvykusių
tikinčiųjų.
Dėstė mariologiją
Sumos šv. Mišių auką, kaip įprasta, celebravo Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Įžangos žodyje
Ganytojas priminė susirinkusiesiems švč. Mergelės Marijos reikšmę kiekvieno
krikščionio gyvenime, taip pat pristatė Dievo Motiną II Vatikano susirinkimo
šviesoje, ypač ekleziologiniame kontekste.
Kalbėjo rektorius
Homiliją sakė seminarijos
rektorius kan. Jonas Ačas. Dvasininkas kalbėjo: Jūsų Ekscelencija, brangūs
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojai, Seminarijos
ir Licėjaus klierikai, mieli tikintieji ir Marijos radijo klausytojai!
Kaip džiugu, kad mes naujųjų mokslo metų įžangoje susibūrėme
šioje šventovėje prie Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės ir per Jos užtarimą
meldžiame Dievo palaimos.
Evangelijoje
pagal Joną skaitome: Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs
negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę.
Taigi, pirmiausia, šiandien kreipiamės į Šventąją Dvasią, kad Ji apšviestų mūsų
protus ir širdis, ir jas paruoštų šventų mokslų studijoms, arba, kaip teigia
Apaštalinė Konstitucija Sapientia Christiana: Pakreiptų į intymų Kristaus
paslapties pažinimą, kad ši su didesniu veiksmingumu būtų skelbiama Dievo Tautai
ir visoms kitoms tautoms. Juk Šventoji Dvasia yra ta, kuri padeda pilnai
pažinti visą tiesą, t. y. Kristaus paslaptį. Dėl to, šiandien ir noriu jus visus
kviesti, pirmiausia, mokytis kasdienybėje apjungti spekuliatyvų apreikštų tiesų
apmastymą su savo dvasinio gyvenimo augimu. Maldos gyvenimas, asmeninis ryšys su
Dievu yra būtinas, kad pajėgtume giliau suvokti dieviškąsias paslaptis, ypač
žinant tai, jog pastarosios visiškai prašoka mūsų sukurtos inteligencijos
gebėjimus.
Šiuo
klausimu labai gražiai, analizuodamas šv. Augustino asmenybę, pasisakė popiežius
Jonas Paulius II. Pasak jo, Nepaisant to, kad (šv. Augustinas) buvo taip
aukštai iškilęs dieviškųjų tiesų apmąstymuose ir taip žemai nusileidęs iki pačių
Dievo ir žmogaus paslapties gelmių, jis suvokė nusižeminusios ir visiškai
pasitikinčios maldos absoliučią svarbą, nes kad ir koks būtų iškilus žmogaus
protas, vis tiek paslaptis begalybiškai jį prašoks, o malda tampa dvasios
poreikiu.
Patristinė tradicija vienašališkai pabrėžia egzistuojantį
esminį ryšį tarp maldos gyvenimo ir šventų mokslų studijų. Tam pademonstruoti
pakanka vieno iš Rytų Bažnyčios Tėvų Evagrijaus Pontiko pasisakymo: Si
theologus es, vere orabis; et si vere oraveris, es theologus (Jeigu esi
teologas, tikrai melsiesi, ir jeigu tikrai meldiesi, esi teologas).
Kasdien stengdamiesi tapti maldos žmonėmis, stengdamiesi
kasdienybėje nuolat palaikyti dialogą su Dievu, turime paruošti tinkamą dirvą
savo sieloje, kad Šventoji Dvasia joje galėtų įskiepyti tą pažinimą, apie kurį
užsimena apaštalas Paulius, sakydamas: Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai
išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios
pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu. Taigi, kalbama apie išminties
dovaną, kuri yra dieviškosios realybės meilingas pažinimas, įgyjamas malda,
kontempliacija, sielos pripildymu Šventąja Dvasia.
Šitokio
dieviškos realybės meilingo pažinimo pavyzdys šiandien mums gali būti Švč.
Mergelė Marija, kuri pasirodo mums kaip žmogiškoji būtybė, paskendusi
nuolatiniame klausymesi ir maldoje. Ji yra ta, kurios pojūčiai ir širdis yra
dėmesingi įvairiopiems delikatiems gyvojo Dievo kvietimams. Evangelijoje pagal
Luką pažymima, kad Marija visus žodžius saugojo, dėmėjosi ir svarstė savo
širdyje. Šioje vietoje evangelistas Lukas priskiria Marijai tą atmintį, kurią ji
supras medituodama. Marija visuose įvykiuose girdi žodžius, kitaip sakant,
mato įvykį pripildytą prasmės, kurią tam įvykiui suteikia paties Dievo valia,
pačios prasmės kūrėja. Marija visus žodžius dėjosi sau į širdį. Tai reiškia, kad
ji dalį visad įvesdavo į visumą, ją palygindavo, kontempliuodavo ir išsaugodavo
visumos kontekste. Taip žodis tapdavo sėkla, pasėta geroje žemėje, nes, pasiekęs
Marijos ausis, jis nebūdavo staiga sugriebiamas, perkeliamas į paviršutinišką
sampratą ir greitai pamirštamas, bet tai, kas nutikdavo išorėje, jos širdyje
rasdavo ilgalaikiškumo erdvę, taip jis galėdavo lėtai atverti savo gilumą,
neatmesdamas paties įvykio išskirtinumo.
Šitokioje, dieviškos realybės meilingo pažinimo, perspektyvoje kreipiuosi į jus,
mieli dėstytojai, Jono Pauliaus II žodžiais, kuris sakė: Jei bet kokiam mokymo
tipui yra būtina tam tikra išmintis, tai galima teigti, kad jums, bažnytinių
Universitetų ir Fakultetų dėstytojai, būtinai reikia tos išminties, kuri pareina
iš aukšto, išminties, kuri įgyjama adoracija, kontempliacija, nuolatiniais
kreipiniais į Šventąją Dvasią. Būtent ši išmintis diena iš dienos pajėgs
perkeisti jūsų užduotį į gyvą liudijimą.
Taip
pat kreipiuosi į jus, mieli klierikai, kad jūs, rimtai įsipareigodami studijoms,
pasistengtumėte pagilinti ir maldos gyvenimą. Filosofijos ir teologijos dalykai
yra tuomet gerai studijuojami, kai jie drauge tampa ir maldos dalykais. Be
abejo, tai gali paliudyti ir kadaise studijavusio šv. Tomo Akviniečio pavyzdys.
Sakoma, kad Akviniečio knygoje visada atsispindėdavo Kryžius.
Be abejo, seminarijos vadovybė rūpinasi ne tik jūsų
intelektualine formacija, bet ir vidiniu augimu, visais jūsų gyvenimo aspektais.
Todėl turite pareigą pateisinti vadovybės lūkesčius tiek studijuodami, tiek
brandindami savo dvasinį gyvenimą.
Pabaigai kreipiuosi ir į visus čia susirinkusius ir noriu
raginti apaštalo Jokūbo pavyzdžiu kelti širdis į Šventąją Dvasią, kad ši mums
visiems suteiktų dieviškosios išminties, kurios labai reikia mūsų kasdienybėje:
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai
duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo, tvirtai tikėdamas,
nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas
ir blaškomas vėjo. Amen.
Pristatė įvykius
Po
šv. Mišių buvo einamas Kryžiaus Kelias, maldoje apmąstant ir įsigilinant į
begalinę Kristaus meilės žmonėms išraišką kančią ir mirtį. Sugrįžusiems iš
kalnų maldininkams vyskupas priminė artimiausias liturgines šventes bei įvykius,
paragino melstis už kunigus, kadangi šie metai popiežiaus Benedikto XVI yra
paskelbti Kunigų metais.
Reikės atlikti praktiką
Vėliau kunigų seminarijos dėstytojai kartu su savo Ganytoju atliko tikėjimo
išpažinimą. J.Boruta SJ kiekvienam klierikui asmeniškai įteikė atminimo
dovanėlę, linkėdamas sėkmės nelengvose studijose. Galiausiai II teologijos
kurso studentams Martynui Girininkui, Stasiui Blinstrubiui ir Edvinui Bružui
buvo įteikti paskyrimai į atitinkamai Šilalės, Gargždų bei Žemaičių
Kalvarijos parapijas. Vyskupo sprendimu, minėti klierikai pusę metų, t.y. rudens
semestrą, turės atlikti katechetinę-liturginę praktiką.
Klier. Haroldas ŠNEIDERAITIS
Antano ŠNEIDERAIČIO nuotraukos
