Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus 
kunigų seminarija
  


    Seminarijoje viešėjo garbus svečias

    Lapkričio 11 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje lankėsi Apaštališkasis Nuncijus Lietuvoje Jo Ekscelencija arkivyskupas Luigi Bonazzi. Popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys Pabaltijo šalims susitiko su kunigų seminarijos dėstytojais bei klierikais, kartu šventė Eucharistiją, dalijosi kunigiška ir klierikiška patirtimi patirtimi, apžiūrėjo seminarijos patalpas.

    Susitiko su dėstytojais

    Apaštalinis Nuncijus į Telšius atvyko antradienio, lapkričio10-osios, vakarą ir apsistojo vyskupijos kurijoje.  Ryte Nuncijus susitiko su Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ, kurijos darbuotojais ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybe bei dėstytojais. Susitikimo su kunigais metu arkivyskupas kalbėjo pirmiausia primindamas, jog šie metai – popiežiaus Benedikto XVI paskelbti kunigų metais. Nuncijus kalbėjo apie kunigo misiją šių dienų pasaulyje ir kunigystės pašaukimo dovaną žmogui. Arkivyskupas išryškino kunigų tarpusavio bendrystės svarbą, pabrėždamas, jog kunigai savo pašaukime kviečiami bendrystei bei atsakomybei vieniems už kitus. Tarpusavio pagalba, supratimas ir vyskupo kaip tėvo vyskupijoje vaidmuo bei kunigų ryšys su savo ganytoju yra svarbūs momentai, į kuriuos svarbu nuolat atkreipti dėmesį. Nuncijus taip pat kalbėjo apie kunigų, dirbančių parapijose ir kunigų seminarijose, vaidmenį naujų pašaukimų į kunigystę ugdymui ir atsakinėjo į seminarijos dėstytojų užduodamus klausimus.

    Šventė Eucharistiją

    Klierikų susitikimas su Nuncijumi prasidėjo seminarijos Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus koplyčioje, kuri po renovacijos atnaujinta šv. Mišių pradžioje dar buvo ir pašventinta. Joje maldai kasdien renkasi visa seminarijos bendruomenė.
    Arkivyskupas L.Bonazzi padėkojo Telšių vyskupui J.Borutai SJ už pakvietimą apsilankyti seminarijoje, pasveikino susirinkusius dėstytojus ir studentus bei vadovavo liturgijai. Mišiose koncelebravo Telšių vyskupijos Ganytojas, generalvikaras prelatas Juozas Šiurys, rektorius kan. Jonas Ačas, vicerektorius studijų reikalams kun. Viktoras Ačas, kan. Remigijus Saunorius, prefektas Egidijus Kumža bei kiti seminarijos dėstytojai kunigai. Taip pat be didžiosios kunigų seminarijos klierikų bei parengiamojo kurso studentų, atvykusių iš Žemaičių Kalvarijos, Mišiose dalyvavo ir Mažosios kunigų seminarijos – licėjaus – auklėtiniai. Giedojo klierikų choras, vadovaujamas seminarijos vargoninko I teologijos kurso klieriko Donato Liutikos.

   
Priminė dėkojimo būtinybę

   
Apaštališkasis Nuncijus pamokslo metu supažindino su tą dieną visuotinės Bažnyčios minimo šv. Martyno Turiečio asmenybe, sugretindamas šią figūrą su tos dienos Evangelijos kontekstu, kur kalbama apie Jėzaus išgydytus dešimt raupsuotojų ir tik vieną iš jų nuėjusį padėkoti Dievui už suteiktą malonę. Dvasininkas pabrėžė mokėjimo dėkoti svarbą, žvelgdamas ir iš šių dienų perspektyvos. Dėkojimas, anot Nuncijaus, neatsiejamas nuo gavimo veiksmo, kaip ir pastarasis nėra atsiejamas nuo davimo, dovanojimo. Esą duoti žmogus gali tik dėl to, kad gauna, nes pats iš savęs nieko neturi. Žvelgiant tikėjimo akimis, žmogus neturi nieko, ko nėra gavęs iš Dievo. Kaip dovanojimo kitam to, ką turi, pagrindą nurodė Kristaus asmenį, papasakodamas atsitikimą iš šv. Martyno gyvenimo – esą šis šventasis ėjęs keliu ir, pamatęs šalikelėje nuo šalčio mirštantį valkatą, nusiėmęs savo apsiaustą, perkirtęs jį kardu, vieną dalį atidavęs jam, o kitą pasilikęs sau. Naktį šventajam sapne pasirodęs Kristus, apsigobęs jo dovanotąja valkatai apsiausto dalimi. Tai, pasak Nuncijaus, išreiškia evangelinę mintį: ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, padarėte Kristui. Anot arkivyskupo, mokėjimo dėkoti pavyzdys buvo svarbi pamoka ne tik apaštalams, bet yra svarbi ir šiandienos visuomenei. Arkivyskupas sakė, jog į santykį tarp dviejų asmenų – davėjo ir gavėjo – sueinama tik tuomet, kada gavusysis nepamiršta dėkoti, nepamiršta to veiksmo, kuris jį suveda į glaudų ryšį su dovanotoju. Nuncijaus teigimu,  jei devyni iš dešimties nemoka dėkoti, tai yra svarbi visuomenės susvetimėjimo priežastis.
   
   
Surengė susitikimą

   
Po pietų buvo surengtas bendras klierikų susitikimas su Nuncijumi. Susitikimo metu jis pasidalino savo seminarijos metų prisiminimais ir apmąstymais.
    Įžanginė mintis išreiškė tai, kas yra svarbiausia kunigiškajame pašaukime – skelbti Kristų. „Vienintelis turtas, kurio šiandien žmonės nori iš kunigo, yra Dievas“, – tikino Apaštališkasis Nuncijus ir pabrėžė, jog konferencijos metu išsakytos mintys kilo dėl popiežiaus Benedikto XVI praėjusių metų birželio 19 dieną paskelbtųjų Kunigų metų, kurių tikslas ,,paskatinti visus kunigus viduje atsinaujinti, idant Evangelija šiandieniame pasaulyje būtų liudijama dar galingiau bei veiksmingiau“ (Benediktas XVI, Laiškas pradedant Kunigų metus, 2009 birželio 16, – aut. past.).

   
Išdėstė keturiais punktais

   
Arkivyskupas L.Bonazzi pažymėjo keturis pagrindinius punktus, susijusius su jo paties studijomis seminarijoje (išsamią konferencijos medžiagą galite rasti mūsų tinklapio rubrikoje „Straipsniai“, – red. past.).  Jis teigė, jog seminarijos laikas yra nepakartojamas ir ypatingas. „Jis dovanoja auklėjimo atžvilgiu unikalios, lemiamos vertės malones ir aplinką. Toks intensyvus ir veiksmingas metas daugiau nepasitaiko kituose kunigo gyvenimo perioduose. <...> Seminarijos laikotarpis suteikia dideles ugdymo ir brendimo galimybes, <...> (todėl – aut. past.) jis turi būti išnaudotas kaip ypatinga, unikali proga, sukurianti kunigo asmenybės atraminę struktūrą“, – tvirtino svečias.
    Kalbėdamas apie pašaukimo klausimą, jis  neslėpė, kad pirmiau už pašaukimą į kunigystę visi yra pašaukti būti tikrais krikščionimis ir tikrais žmonėmis. Būti ne žmogaus karikatūra, bet atbaigtu žmogumi, atbaigtas krikščionimi, pagaliau – atbaigtu kunigu.
    Antruoju punktu Nuncijus nurodė seminariją kaip vietą, kur treniruojamasi, kad būsimasis kunigas įgytų ir sustiprintų gerus įpročius – dvasinius ir žmogiškuosius. Jo teigimu, išorinės dienotvarkės reguliuojamas seminarijos gyvenimas padeda susitvarkyti savo laiką, apmąstant ir išdėstant jį nuosekliai ir ryžtingai. Geri įpročiai, susiformuoti seminarijoje, esą padeda likti ištikimu esminiams kunigo įsipareigojimams: maldai, studijoms, kunigiškai brolystei. Prelegentas priminė, jog seminarijoje reikia palaipsniui išsiugdyti „sielos discipliną“, įgalinančią laikytis tvarkos savo dvasiniame gyvenime, elgsenoje. Ši tvarka padeda lanksčiai organizuoti kasdienius įsipareigojimus vadovaujantis vertybių hierarchija, kuri leidžia parinkti tinkamą darbų laiką ir atlikimo būdą, apsaugo nuo lengvabūdiškumo ir nuo plaukimo pasroviui.
    Svečias pabrėžė, kad svarbiausia – ne veiklos gausa kunigo pastoraciniame darbe, bet dvasinio gyvenimo aktyvumas, kas esą šiandien sumaišoma. „Dievo karalystės statymas reikalauja paklusti logikai, taisyklėms, besiskiriančioms nuo grynai žmogiškųjų: tai evangelinės nuostatos, kurias nukryžiuoto ir prisikėlusio Viešpaties dvasia nurodo Bažnyčiai“, – kalbėjo arkivyskupas ir pridūrė savo seminarijos laikų dvasios tėvo pasakymą: ,,Nepamiršk siekti šventumo, nes tik šventieji sugeba statyti Bažnyčią ir pasaulį daryti žmoniškesniu.“
    Ketvirtasis punktas Nuncijaus gradacijoje – teiginys, jog seminarija yra „schola amonis“ (,,meilės mokykla“, – aut. past.), kurioje esą, darbuojantis ugdytojams ir veikiant Šventajai Dvasiai, išmokstama sunkaus ir įkvepiančio meno – kurti bendruomenę. Būtent šis evangelinis sugebėjimas leidžia vėliau vykdyti kunigui charakteringą „amoris officium“ – meilės tarnybą.
    Konferenciją arkivyskupas L.Bonazzi baigė linkėdamas, kad visi klierikai pirmiausia siektų autentiško, neiškraipyto ir gyvo santykio su Jėzumi, kad filosofinės
ir teologinės studijos nevirstų teorinių refleksijų ir išvadų apie Dievą objektu, bet vestų į kuo artimesnę bendrystę su Kristumi, o gyvenimas seminarijos bendruomenėje – į artimesnę draugystę su kitais Kristaus pašauktaisiais, nuo ko esą ir priklauso kunigystės realizavimo kokybė bei vaisiai.

   
Aplankė reikšmingas vietas

   
Po susitikimo su klierikais Apaštalinis Nuncijus apžiūrėjo seminariją, užėjo į biblioteką, ten esantį muziejų, lankėsi auditorijose. Taip pat aplankė Telšių katedrą, kriptoje pasimeldė prie ten palaidotų Telšių vyskupų, apžiūrėjo naująsias Telšių Katedros centines duris. Vėliau svečias atsisveikino su Telšių Ganytoju ir kunigais, žadėdamas netrukus vėl pagerbti vyskupiją savo apsilankymu.


Kan. Andriejus SABALIAUSKAS
Klier. Andrius TARVIDAS
Antano ŠNEIDERAIČIO nuotraukos


 

horizontal rule

.