|
| |
Privalome žinoti
Aš
esu Viešpats, jūsų Dievas; būkite šventi, nes Aš esu šventas (Kun 11,44).
Taigi būkite
tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas (Mt 5,48).
O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų (Mt 19,17).
Būkite šventi, būkite tobuli! Laikykis! Naudojama liepiamoji nuosaka,
nepaliekama jokio pasirinkimo.
Dievo priešas šėtonas širsta. Todėl apaštalas įspėja: Būkite blaivūs ir
budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas,
tykodamas kurį nors praryti. (1 Pt 5,8).
Pora dėsnių, padedančių pažinti piktosios dvasios veikimą.
Piktoji dvasia nežino mūsų minčių, sielos būsenos. Ji veikia mus, pakišdama
mūsų fantazijai kokį medžiaginį, jausminį dalyką, kad mūsų dėmesys būtų prie jo
pririštas.
Ji negali mūsų dvasioje sukurti idėjų, minčių, bet pasinaudoja aplinkybėmis ir
įvykiais, kurie mus kankina ir juos atvaizduoja perdėtai, kad suteiktų mums
daugiau kančios. Pavyzdžiui, mus kas nors viešai įžeidė, piktoji dvasia
pasinaudoja proga ir atvaizduoja mūsų bėdą didesnę, negu iš tikro yra, nuolat ją
primena.
Kai atsitinka kas nors nemalonaus ar jaudinančio, kas nors vyksta prieš mūsų
norą, kas nors pasakė šiurkštų žodį daugiau, negu paprastai, stenkimės budėti,
kad piktasis priešas, tuo pasinaudojęs, kelioms akimirkoms mūsų nepavergtų. Juk
mūsų Išganytojo gundyme velnias pasinaudoja Jo alkiu ir nuovargiu.
Jei piktajai dvasiai praeityje pasisekė tam tikru būdu mus paveikti, žinoma, ji
stengsis tą pakartoti. Ypatingai budėkime tokiose aplinkybėse, kur jau kartą
buvome patekę į apmaudą.
Dažnai piktoji dvasia staiga ir stipriai puola sielą, kuri stengiasi tarnauti
Dievui. Tad nepasitikėk staigia paskata, ypač jei toje srityje buvai
neištikimas. Piktasis priešas skatina tave veikti greitai, kad negalėtum
apsigalvoti, ar pasivesti malonės įtakai.
Bendrai, mintys, kurios dvasinį gyvenimą vaizduoja sunkų ir nepatrauklų,
įtikinėja, kad nesi pašauktas aukštoms dorybėms, kad Dievas tau nenoriai
atleidžia, kad tu praleidai progą tapti šventu visos tokios mintys ateina iš
piktosios dvasios.
Pagrindinis velnio tikslas sutrukdyti tave maldoje. Tau meldžiantis, jis
stengiasi paruošti įvairias pagundas, kankinančių ir varginančių minčių ar
nereikalingų nutarimų pavidalu. Nedisputuok su juo, užsiimk tik vienu Dievu,
atsiduok Dievui ramiai ir su pasitikėjimu.
Kadangi piktoji dvasia negali skaityti mūsų sieloje, bet gali tik apytikriai
spręsti apie sielos būseną, nereikia rodyti išorinių susirūpinimo ženklų
liūdnais ir piktais žodžiais ar nusiminusia mina.
Mūsų angelas sargas visame elgiasi priešingai nei piktoji dvasia. Jis mus
guodžia, stengiasi sužadinti didesnį pasitikėjimą Dievu, mūsų dėmesį kreipia į
dvasinius dalykus.
Kai tu be aiškios žinomos priežasties iš liūdnumo ir prislėgimo staiga pereini į
džiaugsmo, pasitikėjimo ir meilės būseną tai eina iš Dievo. Niekas kitas tik
Kūrėjas gali įeiti į mūsų sielą kaip šeimininkas, pripildydamas ją ramybe ir
džiaugsmu.
Dievo įkvėpimai yra pastovūs, stiprūs ir siekiantys vieno tikslo. Kai Dievas
leidžia tau suprasti Jo ypatingą meilę ir rūpestingumą, tos mintys laikas nuo
laiko vėl pasikartos, jų įtaka tau stiprės ir ryškės pagal tai, kiek tu elgiesi
pagal tuos Dievo įkvėpimus. Dievas nešturmuoja dvasinio gyvenimo, neverčia sielą
ieškoti naujų kelių ir neduoda sielai staigių sukrėtimų.
Dievas nori, kad būtume šventi. Norėkime ir mes!
Mons. Steponas Vytautas BRAZDEIKIS
Dvasios tėvas
|
