Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus 
kunigų seminarija   

Rekolekcijų tyloje – dvasios ramybė

 Tris dienas Telšių Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje aidėjo tyla. Klierikai dažnai mindžiojo kiemo takus, kiekvienas ieškodamas tinkamo kampelio nusiraminimui, susikaupimui ir dvasios ramybei. Kovo 12, 13 ir 14 dienomis svečias kunigas pranciškonas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas Severinas Holocher OFM vedė rekolekcijas, kurių metu skaitė konferencijas – pateikė įvairios medžiagos mąstymui, minčių ir nuomonių derinius, komentarus, – kartu meldėsi ir padėjo būsimiems dvasininkams palypėti keletu laiptelių aukštyn asmeniniame dvasiniame kelyje.

 Dievas tampa artimesnis

 Jau pirmąjį rekolekcijų vakarą svečias iš aukštaitijos džiaugėsi galįs būti su Telšių kunigų seminarijos klierikais, nors prisipažino galėjęs šio pasiūlymo atsisakyti. Tąkart jis trumpai pristatė rekolekcijų temas, surinktas iš šv. Apaštalo Pauliaus laiškų bei palinkėjo seminarijos auklėtiniams per ateinančias tris dienas sugebėti atrasti širdies tylą, kuri jiems padėtų lengviau ir giliau išgirsti bei suprasti Dievą. „Geros rekolekcijos – laikas, kai Dievas mums tampa dar artimesnis, negu paprastai“, – pastebėjo svečias iš Kauno.

 Pašaukimą turi kiekvienas

 Pirmųjų konferencijų metu kun. S.Holcher OFM ragino pamąstyti apie tai, kas yra žmogiškumas. „Apaštalas Paulius antrajame laiške Korintiečiams mums leidžia suprasti, jog esame unikalūs: su talentais, gabumais ir, be abejo, silpnybėmis. Tačiau, argi mums netrūksta pagarbos prieš tiesą? Neteisūs ir nemandagūs žmonės yra savo arba kitų vergai. Pažvelkime į savo gyvenimus: kaip elgiames savo aplinkoje, su draugais? Tačiau tik tiesa mus padarys laisvus. Ar mes sugebame rasti pusiausvyrą tarp to, kas gera, ir tarp to, kas bloga? Iš apaštalo Pauliaus galime mokytis būti atviri su savimi“, – kalbėjo dvasininkas.

 S.Holocher OFM teigimu, pašaukimas – ne aplinkinių ar aplinkos, bet pačių seminaristų reikalas. Tai esąs šviesos ir tiesos įvykis, kuris įrodo, jog iki šiol nėjome su Dievu, kuris yra pašaukimo autorius ir šviesą gali naudoti įvairiai. „Be jos (šviesos, – red. past.) mes negalime aiškiai matyti, todėl turime jos nuolat prašyti, kad galėtume save ir kitus pamatyti tokius, kokie esame“, – pastebėjo dvasios tėvas ir ragino nemanyti, kad pašaukimą turi tik dvasininkai. Anot jo, kiekvienas turime pašaukimą savąjam keliui, todėl privalėtume vienas kitą gerbti. „Mūsų gyvenimo tikslas – laisvė. Laisvės tikslas – meilė. Kas nenaudoja laisvės arba ją naudoja netinkamai – tas neturi širdyje meilės. Kiekvienas žmogus yra pašauktas laisvei ir meilei. Tačiau, jei mes nepažįstame Dievo meilės, negalime mylėti nei savęs, nei kitų. Kas nemyli savęs, tas negali būti artimas Tėvui, kuris yra meilė“, – tikino brolis pranciškonas.

 Būtina nepriklausomybė

 „Dieve, duok man klausančią širdį!“ – tokia Saliamono malda kun. S. Holcher OFM pradėjo antrąją rekolekcijų dieną.

 „Klusnumas nėra suaugęs prieš laisvę, bet atvirkščiai – laisvina. Žmonės yra Dievo įrankiai ir jie gali klysti. Tačiau jie gyvena bendruomenėje, kurioje reikia klausytis... Kartais žmonės tampa kurti ir akli. Mes nuolatos privalome prašyti regėjimo ir neišsigąsti, jei kartais neberandame kelio“, – drąsino klierikus rekolekcijų vedėjas.

 Kitos dienos popietę konferencijų ciklą kun. S. Holcher OFM baigė svarbiais ir pakankamai gerai visiems žinomais apaštalo Pauliaus žodžiais: „Visiems tapau viskuo.“ „Dievas nori būtybės, kuri myli kartu su Juo. Todėl mes privalome, pirmiausia, tapti nuo nieko nepriklausomi, kad visiems galėtume tapti viskuo. Tai yra malonė ir tuo pačiu kova. Kova su viskuo, kas yra ne Dievas“, – neslėpė svečias.

 Dėkojo už nuoširdumą

Šios trys rekolekcijų dienos klierikams leido susivokti patiems savyje, „supurtyti“ savo vidinį pasaulį ir galbūt surasti tam tikrą gyvenimišką išeitį. Tie, kurie jau pavargo nuo „karčios mokslo šaknies“, džiaugėsi turėta proga truputį atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į dvasinius susimąstymus bei ramybę.

Paskutiniąją rekolekcijų dieną vainikavo susitaikinimo pamaldos. Norintieji klierikai turėjo puikią galimybę pasirinkti savo konfesarijų individualiai išpažinčiai, kuri studentams padėjo pasiekti dvasios ramybės aukštumas.

Pasibaigus trijų dienų rekolekcijoms, Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai padėkojo rekolekcijų vadovui už nuoširdumą ir, sekdami savo pasiryžimus į asmeninį aplanką, džiaugėsi generaline dvasios švara.

 Klier. Antanas ŠNEIDERAITIS
Nuotraukos autoriaus ir Haroldo ŠNEIDERAIČIO