Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus 
kunigų seminarija
  

Home
Up
Istorija
Seminarija
Dėstytojai
Klierikai
Dienotvarkė
Norintiems studijuoti
Mąstymai
Straipsniai
Nuorodos
Propedeutinis kursas

Svarbiausia – nebijoti mylėti

 

Sausio 30 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko susikaupimo pamaldos, kurios organizuojamos kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Šįkart klierikams konferenciją skaitė, apeigas vedė pranciškonų vienuolis kunigas Linas Vodopjanovas.

 

Ypatinga diena

 

Tokios dienos klierikams – ypatingas laikas kunigiškojo tapatumo formacijoje. Klausoma konferencija dvasine tematika, vyksta Susitaikymo pamaldos bei dalyvaujama šv. Mišiose. Šios dienos  prasmė – kvietimas kiekvienam besiruošiančiam kunigystei savo kelionės metu sustoti, nurimti ne tik išoriškai, bet ir vidumi, apmąstyti savo ėjimą kunigiškosios tarnystės link, susitaikyti su Dievu.

 

Tinka visiems

 

Skaitytos konferencijos tema – „Pašaukimas“. Atrodytų, vienąkart žmogus atsiliepi į kvietimą ir daugiau nebėra apie ką galvoti. Tai pabrėžė ir brolis Linas, primindamas Jėzaus žodžius: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“ (Lk 9,62). Iš tiesų, šie Viešpaties žodžiai tinka ne tik pašauktajam kunigystei...

 

Vis iš naujo

 

Anot brolio Lino, svarbu suprasti patį žodį „pašaukimas“, kuris reiškia intymų, kaskart atsinaujinantį santykį su Dievu. Taip ryškėja ir pašaukimo prasmė – meilės dialogas. Šiam dialogui pirmasis žmogų pakviečia Dievas. Tokiu būdu suvokus pašaukimą, tampa aišku, kodėl jis privalo būti svarstomas vis iš naujo. Būtina svarstyti, koks mano santykis su Dievu, ką ir kaip darau, kad mano ryšys su Jėzumi tvirtėtų, kad tas meilės dialogas nenutrūktų.

 

Grįžti nebegalima

 

Brolis Linas tvirtino, jog gyvenimas – tai kelionė, kurioje svarbiausia ne tai, kur einame, bet su kuo einame!!! Nesunku suprasti, kas turėtų būti tas kelionės draugas (nors šiandien dažniau palydovu pasirenkamas kažkas kitas). Jis – tai Jėzus Kristus. Pasirenku Jį, atsiliepdamas į Jo meilę. Atsiliepiu šaukiamas. Gyvenimo tikslu tampa Viešpats, o žmogus, kupinas meilės Dievui, jau nebesirūpina ateities saugumu, nes pasitiki Dievo vedimu. Žmogaus drąsa tikėjime tampa meilės Dievui matu. Mylint svarbiausia – atiduoti viską, nepakanka tik šiek tiek… Štai kas dažniausiai ir išgąsdina žmogų – įpareigojimas angažuotis visa savo būtimi…

 

Gyventi pašaukimu – gyventi Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, suprasti, jog grįžti atgal nebegali.

 

Gauni tiek, kiek duodi

 

Pašaukimas, pasak brolio Lino, kartu ir įpareigoja. Įpareigoja dalinti meilę! Mylėti Jėzų Kristų – tai būti su Juo, mylėti kiekvieną žmogų, atsisakyti savęs kaip centro. Dvasininko teigimu, iš tikrųjų esame laimingi tiek, kiek kitus padarome laimingus!

 

Krikščionis turi išsiskirti iš pasaulio gebėjimu gyventi ne taip, kaip visi, bet taip, kaip moko Evangelija. Būti šventu – tai atsiliepti į Kristaus kvietimą gyventi visavertį gyvenimą, į kurį esame pašaukti. Visi iki vieno. Svarbiausia – nebijoti mylėti!!!

 

 

Klier. Andrius TARVIDAS

Audriaus UNDRAIČIO nuotraukos

    

 

  

horizontal rule

Home | Up | Istorija | Seminarija | Dėstytojai | Klierikai | Dienotvarkė | Norintiems studijuoti | Mąstymai | Straipsniai | Nuorodos | Propedeutinis kursas

.