Malda už Amžinybėn
iškeliavusį ganytoją
Lapkričio
25 dieną Telšių šv. Antano Paduviečio Katedroje prisimintas šviesios atminties
vyskupas Antanas Vaičius, daug metų tarnavęs Telšių vyskupijos tikintiesiems. Į
mirties metinių paminėjimą susirinko gausus būrys dvasininkų bei tikinčiųjų.
Atvyko daug vyskupų
Vyskupo
mirties metinių šv. Mišios buvo aukojamos 12 valandą. Iškilmingai liturgijai
vadovavo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo kiti
svečiai vyskupai: Juozas Matulaitis, Rimantas Norvila, Jonas Kauneckas, Juozas
Žemaitis MIC bei dabartinis Telšių ganytojas Jonas Boruta SJ. Taip pat
Eucharistiją šventė ir nemažas būrys vyskupijos dvasininkų, daugelį kurių
kunigiškajai tarnystei pašventino būtent a.a. vyskupas A. Vaičius.
Problemos nebuvo svetimos
Šv. Mišių pradžioje susirinkusiuosius pasveikino Telšių vyskupas ordinaras J.
Boruta SJ, kuris prisiminė velionio vyskupavimo metus, primindamas jo tarnystės
metais ypač aktualias temas: sakramentinio gyvenimo būtinybę, siekį kovoti su
priklausomybėmis, ypatingai alkoholizmu, kuris esą yra daugelio šeimų problemų
šaltinis, o kartu ir visos visuomenės. Anot ganytojo, šiandien pasaulio
socialinis veidas būtų žymiai šviesesnis, jei būtų kreipiamas ypatingas dėmesys
kovai su priklausomybėmis tikėjimo perspektyvoje, nes žmogus esą parpuola tada,
kai jo gyvenime nebelieka tikėjimo, meilės, kylančios iš bendrystės su Viešpačiu
Jėzumi Kristumi. Vyskupui A.Vaičiui nebuvo svetimos šios problemos, jis
rūpinosi Bažnyčia, sakė J. Boruta SJ.
Nepamirš trijų
Eucharistijai
vadovavęs arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius susirinkusiesiems pamokslo
metu kalbėjo, kad žemaičiai niekada nepamirš trijų vyskupų Motiejaus
Valančiaus, Vincento Borisevičiaus bei A. Vaičiaus. Jie visi tarnavo Bažnyčiai
labai sunkiais laikais, kai tikintieji pasauliečiai ir kunigai buvo engiami bei
persekiojami, kai pildėsi Kristaus pranašystė: ,,Jus išdavinės tėvai, broliai,
giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis
dėl to nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išlaikysite savo
gyvybę (Lk 21, 16-19), ganytojus lakoniškai pristatė arkivyskupas. Jis taip
pat nurodė juos vienijusią savybę: ,,Šiuos tris žemaičių vyskupus jungia gili
bažnytinė dvasia, padėjusi jiems pačiomis sunkiausiomis salygomis rūpintis
Bažnyčia.
Išryškino tarnystės sampratą
Tęsdamas savo mintis, dvasininkas apibūdino vyskupystės, kunigystės tarnyčių
sampratą evangeliniame kontekste. Bažnytinė tarnystė yra patikima ne
viešpatavimui, bet tarnavimui. Viešpataujama tuomet, kai į tikinčiuosius
žvelgiama iš aukšto, o sprendimus nulemia ne meilė Dievui ar nauda Bažnyčiai,
bet savanaudiški išskaičiavimai. Tarnaujama tuomet, kai kunigas ar vyskupas
maldoje ieško geriausių sprendimų, kad žmonės prie Dievo artėtų, bet ne toltų.
Sekdamas popiežiaus Benedikto XVI kalba, pasakyta rugsėjo 12
d. konsekruojant penkis vyskupus, arkivyskupas S. Tamkevičius SJ pakartojo
Šventojo Tėvo mintis. Dievas iš gero tarno tikisi ištikimybės, protingumo ir
gerumo, pabrėžė metropolitas. Ištikimas kunigas ir vyskupas visuomet mąsto ne
apie savo naudą ar populiarumą, bet kaip padėti žmonėms pažinti ir pamilti
Kristų.
Ištikimybė niekaip nesuderinama nei su savanaudiškumu, nei su
drungumu, kai tarnavimas tik imituojamas. Ištikimybė kunigiškajai tarnystei
miekuomet nesuderinama su pataikavimu praeinačiomis laiko madoms, kurios bando
Evangelijos tiesą atmiežti žmonių nuomonėmis.
Negali
stokoti gerumo
Svečio
teigimu, kunigas ir vyskupas privalo protingai tarnauti Bažnyčiai, kas esą
skatina visuomet ieškoti tiesos ir gėrio. Tačiau esą būtina naudotis ne
pasaulietišku gudrumu, kuris reiškiasi kaip pataikavimas, veidmainystė, yra
netsiejamas nuo karjerizmo ir kitokių nelabai garbingų išskaičiavimų, o
evangeliniu protingumu, kuris neatsiejamas nuo nuolankumo ir visuomet kviečia
klausytis Dievo žodžio, savo sąžinės balso, o suklydus kviečia greičiau daryti
atgailą.
Galiausiai metropolitas nurodė, jog ši pašvęstoji tarnystė
negali stokoti gerumo, kuris, anot jo, turi būti panašus į gerumą paties
Kristaus, kuris pamatydavo nelamėlį bei nusidėjėlį, bet reikale nepagailėdavo ir
karčių žodžių. Žmogus tikrai geras yra tiek, kiek jis yra atsigręžęs į Dievą,
kiek tarp jo ir Dievo yra glaudi vienybė. Natūralus, į Dievą nesiremiantis
gerumas, kartais būna net pražūtingas, tikino vyskupas.
Tokį ir prisimena
Homilijos
pabaigoje arkivyskupas pridūrė, jog būtent tokį vyskupą A. Vaičių atsimena
Žemaitijos tikintieji kaip išmintingą, gerą ir ištikimą ganytoją, sakiusį
gerus ir padrąsinančius žodžius ir liudijusį juos savo gyvenimu, t.y., tvirtai
ir ištvermingai gynusį savo tikinčiuosius.
Pasibaigus šv. Mišioms a.a. vyskupui pagarba atiduota ir
Viešpaties angelo malda kaip dar viena dvasinė dovana nusiųsta Katedros
šventoriuje, prie velionio kapo, kurio paminklą arkivyskupas S. Tamkeičius dar
ir pašventino.
Po to visi rinkosi Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus
kunigų seminarijojos refektoriuje gedulingiems pietums.
Klier. Andrius TARVIDAS
Antano ŠNEIDERAIČIO nuotraukos
