facebook

Būti akolitu

Popiežiui Pauliui VI Motu proprio Ministeriam quaedam (1972-08-15) panaikinus subdiakonatą, vietoj jo atsirado akolito ir lektoriaus tarnystės (plg. 2IGMR, 142). Akolito tarnystė įsteigta liturgijos metu padėti diakonui, procesijos metu nešti Evangelijų knygą, kryžių, žvakes, tibulį, taip pat ekstraordinariniu atveju dalyti tikintiesiems šv. Komuniją. Be to, ypatingais atvejais akolitas yra atsakingas išstatyti šv. Eucharistiją viešam garbinimui tikintiesiems ir adoruoti, tačiau ne suteikti palaiminimą Švenčiausiuoju Sakramentu (plg. Vyskupų Ceremonialas, toliau VC, lot.: Ceremoniale Episcoporum, 28, 808). Tačiau iš visų šiame straipsnyje minėtų pareigų, labiausiai išsiskiria viena, nurodyta Vyskupų Ceremoniale: „Tam, kad akolitas galėtų garbingai vykdyti savo pareigas, kaskart Eucharistijoje turi dalyvauti su vis didesniu atsidavimu ir žinių gilinimu. Taip pat būtina suprasti savo veiksmų prasmę ir būti už juos atsakingam, idant galėtų kasdien paaukoti save Dievui ir rūpintis ne tik mistiniu Kristaus kūnu – Dievo Tauta, tačiau ir silpnaisiais bei ligoniais“ (VC 29).

Akolito vieta procesijoje

Iškilmingu būdu einant švęsti Eucharistijos, akolitai neša smilkytuvą, kryžių ir bent dvi žvakes šalia jo. Tuomet seka klierikai, išsirikiavę po du. Kiti procesijos dalyviai susirikiuoja įprastu būdu: diakonas, nešantis Evangelijų knygą, kiti diakonai, kunigai, vyskupas ir akoltitas knygai, mitrai bei pastoralui. Jei reikia, atėjus prie altoriaus, prieš pastarojo smilkymą, akolitas įberia į smilkytuvą smilkalų (plg. VC 128).
Eucharistinėje procesijoje priekyje eina akolitas su kryžiumi, kartu su patarnautojais, turinčiais degančias žvakes, po žvakių seka klierikai, diakonai, kurie tarnavo šv. Mišiose, liturginius rūbus dėvintys kunigai, pasiruošę pagelbėti, kunigai koncelebrantai, vyskupai, paruošti patarnautojai, du su smilkytuvu, vyskupas neša švč. Sakramentą, šiek tiek atsitraukęs už dviejų diakonų, kurie jam asistuoja, tada klierikai, kurie patarnauja nešdami knygą ir mitrą. Visi procesijos dalyviai rankose laiko uždegtas žvakes (plg. VC 131).

Akolito pareigos didesnėse liturgijos iškilmėse

Pradedant Gavėnią, pelenų Trečiadienį, pelenus vyskupo pašventinimui atneša akolitas. Taip pat ir Velyknakčio pamaldose, ugnies šventinimo metu, Velykinės žvakės prinešimas prie celebranto priklauso akolito kompetencijai (plg. VC 307). Po žvakės pašventinimo, vyskupas beria į smilkytuvą smilkalus, o diakonas atitinkamai paima Velykų žvakę iš akolito.
Akolitas gali atlikti įvairių rūšių pareigas; daugelis iš jų gali atsirasti tuo pačiu metu. Ne kartą pasitaiko įvairios užduotys vienu metu; jei yra vienas akolitas, jis tūrėtų atlikti svarbiausias, o kitas tepaskirsto kitiems patarnautojams.

Akolitas Eucharistijoje

Aukos liturgijoje, Atnašavimo metu, akolitas arba, nesant jo, kitas patarnautojas padeda ant altoriaus korporalą, purifikatorių, taurę ir mišiolą. Diakonas, jei jo nėra – kunigas, padedamas akolito arba kito patarnautojo, priima tikinčiųjų aukas. Jei smilkoma, paduoda kunigui smilkytuvą ir asistuoja, smilkant atnašas, kryžių ir altorių. Po to pasmilkomas kunigas ir žmonės.
Kaip jau minėjome, akolitas, jei reikia, ekstraordinariniu būdu gali padėti žmonėms padalyti šv. Komuniją, arba, jei, nesant diakono, Švč. Sakramentas tikintiesiems teikiamas abiem pavidalais, palaikyti šalia kunigo taurę. Akolitas, kai Šv. Komunija išdalinta, padeda kunigui ar diakonui išvalyti ir sutvarkyti šventuosius liturginius indus. Jei nėra diakono, akolitas vykdo šventųjų liturginių indų išvalymą ir sutvarkymą kaip įprasta (plg. VC191-192). Taurės valymas atliekamas su vandeniu arba su vynu ir vandeniu, kad geriau išsivalytų. Patena yra dažniausiai nuvaloma su purifikatoriumi. Tai, kas lieka po Komunijos, Kristaus Kraujas, suvartojamas prie altoriaus kunigo, diakono arba akolito ir tuomet, įprastu būdu yra išvalomi ir sutvarkomi šventieji indai (plg. VC 284b).

Bendrieji dalykai

Kiekvienų šv. Mišių šventime, jei nėra diakono, jo pareigas gali atlikti kitos oficijos. Celebruojančiam kunigui paprastai tūrėtų padėti akolitas, lektorius ir giesmių vadovas (plg. VC 116).
Per visas pamaldas, kada tik reikia, akolitas prieina prie kunigo ar diakono ir palaiko knygą ar šiaip kuo padeda. Todėl, kiek įmanoma, laikosi tokioje vietoje, iš kurios galėtų patogiai atlikti savo pareigas prie kėdės ir prie altoriaus (plg. VC 189).
Po šv. Mišių dalyvavusieji liturgijoje į zakristiją grįžta tokiu pat būdu, kuriuo ir atėjo.

Parengė III teol. kursas

« Grįžti atgal | Paskelbta: 2013-03-18 | Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-03-18
© 2013. Telšių kunigų seminarija. Visos teisės saugomos.