Man 16 metų. Jam tiek pat. Tik jis jau neskraido su vėju, nusprendžia priimti į gyvenimą daugiau tasyklių ir tikrai žino, kuo tiki. Keista? Ir man. Koks yra paauglio gyvenimas arčiau Dievo? Apie tai kalbėjausi su Telšių vyskupijos licėjaus auklėtiniu, regioninio skaitovų konkurso prizininku Tadu Varapnicku.
Tadai, šiemet Tau puikiai sekėsi skaitovų konkurse. Buvai pastebėtas ir įvertintas. Ar tikėjaisi tokių rezultatų? Kaip manai, kokie buvo Tavo pranašumai?
Ne, tikrai nesitikėjau. Buvau nustebęs, kad patekau į rajoninį etapą. Visi skaitovai buvo labai gerai pasiruošę, todėl laimėjimas buvo tikra staigmena. Taip pat ir regioniniame konkurso etape. Tikrai nemaniau, jog būsiu taip įvertintas. Tikriausiai pagrindinis pranašumas buvo mokytojos parinktas tekstas. Jis man pačiam labai patiko, todėl skaitydamas jaučiausi laisvai.
Galbūt ketini sieti savo ateitį su scena?
Šito negaliu pasakyti. Visada, atsiradus progai kur nors dalyvauti, mielai sutiksiu. Tačiau kokį kelią pasirinksiu ateityje, dar nežinau.
Anksčiau mokeisi Židikuose. Kaip ten save realizuodavai? Kokia popamokine veikla užsiėmei?
Ždikuose nuo pat pradinių klasių organizuodavau, vesdavau įvairius renginius. Visada aktyviai užsiėminėjau popamokine veikla, dalyvaudavau skaitovų konkursuose, vaidinau dramos burelyje.Vėliau įsijungiau į kultūros namų saviveiklininkų gretas. Taip pat baigiau muzikos mokyklą. Besimokydamas 10 klasėje ,vaidinau Mažeikių kultūros centro mėgėjų teatro trupėje "Visavi‘‘.
Kodėl atvykai mokytis į Telšių Vyskupijos licėjų?
Norėjau išbandyti save, savo pašaukimą. Jau nuo 5 klasės patarnaudavau mišiose Židikuose. Mano draugas Donatas, kuris dabar mokosi seminarijoje, buvo baigęs licėjų ir man apie jį papasakojo. Aš susidomėjau ir nusprendžiau pabandyti.
Kokia yra Tavo diena licėjuje? Ar yra griežtų taisyklių, kurių privalote laikytis?
Itin griežtų taisyklių nėra. Ryte koplyčioje vyksta Mišios. Po to pusryčiai, pamokos, pietūs..Išeiti į miestą mums leidžiama tik šeštadienį. Tačiau, jei turi kokių nors svarbių reikalų, visada gali paprašyti ir eiti. Žinoma negalima užtrukti kiek panorėsi. Dažniausiai reikia grįžti iki vakarienės 17 val. Šalia licėjaus yra parkas, į kurį galima išeiti pasivaikščioti kiekvieną dieną iki 20 val.
Kaip leidi laisvą laiką po pamokų?
Įvairiai. Kartais tiesiog skaitau knygą ar naršau internete, bet dažniausiai ką nors įdomaus sugalvojame su draugais. Neretai laisvo laiko visai nelieka. Na pavyzdžiui pastarąsias dvi savaites kiekvieną dieną po pamokų važiuodavome į vyskupijos dekanatų centrus susitikti su patarnautojais. Grįždavome vėlai, o dar namų darbai..
Kokie yra mokymosi licėjuje pranašumai? Trūkumai?
Vienas iš pranašumų tai, kad klasėse mažai mokinių. Tuomet mokytojas gali pastebėti kiekvieno trūkumus. Visi esame motyvuoti kuo geriau mokytis, todėl ir mokymosi kokybė aukštesnė. O trūkumų iki šiol jokių nepastebėjau.
Kaip jautiesi kasdien gyvendamas arčiau Dievo?
Ištiesų sunku atsakyti. Gyvendamas arčiau Dievo, mano manymu, jauti didesnę Jo paramą. Tuomet gyvenimas įgyja gilesnę prasmę. Tikėjimas man reiškia labai daug, sunku apibūdinti žodžiais.
Ar licėjaus aplinka yra šiltesnė ir jaukesnė nei paprastoje mokykloje?
Žinoma, taip. Paprastoje mokykloje yra įvairiausių skirtingų požiūrių, o licėjuje mes visi esame bendraminčiai. Be to kartu praleidžiame visą parą, tad esame beveik kaip viena šeima.
Žinau, jog daugelis vaikinų, baigę licėjų, įstoja į seminariją. Galbūt ir Tu apie tai pagalvoji, kurdamas ateities planus?
Jei būčiau žinojęs, kad tikrai nestosiu į seminarija, nebūčiau atėjęs į licėjų. Turiu įvairių ateities planų. Ką pasirinksiu, tikriausiai žinosiu tik 12 klasėje.
Pasirinkęs būtent šią mokymosi įstaigą, tuo pačiu pasirinkai ir daugiau taisyklių bei suvaržymų turintį gyvenimą. Ar nepritrūksta tos paaugliškos laisvės? Niekada nesinori maištauti ir bėgti nuo visko?
Ne. Galbūt todėl, jog esame visą laiką užimti, turime nemažai galimybių save realizuoti. Nesu uždarytas kambaryje, galiu daryti,ką noriu, neperžengdamas ribų.(Kokios tos ribos?) Tikriausiai jas sau nustatai pats. Žinoma, kartais būna, kai viskas ima erzinti, bet stengiesi susitvardyti. Pripratau prie tokio gyvenimo ir laisvės jame man pakankamai.
Kaip manai, kodėl šiuo metu Lietuvoje yra vis mažiau vaikinų, pasiryžtančių paskirti savo gyvenimą tikėjimui?
Nė nežinau... Gal tai lemia baimė visą gyvenimą paaukoti Dievui. Taip pat didžiulę įtaką daro žiniasklaida. Dažnai afišuojamas gyvenimas tų kunigų, kurie elgėsi ne taip, kaip pridera. Beveik niekada nerašoma apie puikius dvasininkus.
Dažnai kalbama apie celibato svarbą. Kokia yra Tavo nuomonė apie tai?
Aš manau, jog celibatas yra teigiamas dalykas.Juk neįmanoma suderinti dviejų skirtingų gyvenimų – šeimos ir Dievo. Kol nesimokiau licėjuje, maniau, jog tai nelabai gerai. Tačiau dabar mano nuomonė pasikeitė. Įsiklausiau į klierikų nuomonę ir supratau, jog pritardami celibatui, jie yra visiškai teisūs. Be to, argi Katalikų bažnyčia būtų išsilaikiusi 2000 metų, jei jos mechanizmas būtų prastas? Abejonių tikėjimu gali kilti visada, bet pats Kristus yra pasakęs :,,Laimingi tie,kurie tiki nematę."
Kaip manai, kuo skiriasi tikintis žmogus, nuo netikinčio? Ar Tau būtų sunkiau gyventi, jei nejaustum Dievo šalia?
Tikintis žmogus yra laimingesnis. Jis žino, kad juo visą laiką rūpinasi Dievas. Žinoma, jei pats nesistengsi, tai ir Jis nepadės. Tai tarsi pagalbininkas,globėjas. Aš tikiu, jog mano gyvenime visa sėkmė yra palytėta Dievo.
Dabar dažnas suaugęs žmogus turi neigiamą požiūrį į šiuolaikinį jaunimą – visi rūko, geria..Ką Tu manai apie savo bendraamžius?
Man atrodo, kad dažnai senesnio amžiaus žmonės turi jau susidarę stereotipą apie jauną žmogų. Net nebando juo domėtis. Suaugę mėgsta pasakoti, kaip buvę jų laikais, bet niekada nepagalvoja, kad jie gyveno visai kitokioje santvarkoje nei jų vaikai. Jei jauni žmonės rūko ir geria, tai iš kur tas pavyzdys? Tik iš suaugusiųjų. Aš manau, kad mūsų karta pati geriausia! (juokiasi)
Galbūt yra dalykų, kuriuos norėtum pasakyti daugybei žmonių? Mes Tau suteikiam progą.
Noriu padėkoti savo mokytojai Šidlauskienei už pagalbą ruošiantis skaitovų konkursui. Visiems moksleiviams – gerai pabaikit mokslo metus ir smagiai praleiskit vasarą.
Ačiū už pokalbį, Tadai. Tikriausiai tikėjimas visada lieka kiekvieno žmogaus viduje slypinčia paslaptimi. Tik nežinia, kuriems pavyks ją atskleisti, o kuriems ne. |
