Jau dvyliktuosius metus gyvuoja Telšių vyskupijos licėjus. Išleista dešimt abiturientų laidų. Iki 2005 metų licėjų baigė 79 jaunuoliai. Kai kurie pirmosios, antrosios ir trečiosios laidos abiturientai baigė Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją ir dirba įvairiose vyskupijos parapijose arba tęsia moks­lus Europos universitetuose. l laida: kun. Saulius Stumbra (studijuoja bažnytinę muziką Romoje) ir kun. Mindaugas Šlaustas; II laida: kun. Juozas Deveikis, kun. Aivaras Pudžiuvėlis, kun. Kęstutis Timofiejevas, kun. Marius Venskus (studijuoja Paduvoje, Italija) ir kun. Tomas Žlibinas (studijuoja Romoje); III laida: kun. Andrius Vaitkevičius ir kun. Vaidotas Vite; buvę ket­virtosios laidos abiturientai - Tomas Jonušas, Darius Vazinskas, Nerijus Vyšniauskas ir Donatas Žukauskas - šiais metais įšventinti diakonais ir talkina parapijose. Jaunesnieji dar tebestudijuoja kunigų seminarijoje. Dalis mūsų abiturientų yra pasirinkę ne kunigystes kelią ir studijuoja kitose Lietuvos aukštosiose mokyk­lose arba dirba kiekvienas pagal savo sugebėjimus pašaukimą.

Telšių vyskupijos licėjuje klasės nėra taip perpildytos, kaip daugelyje kitų bendrojo lavinimo mokyklų, todėl mo­kytojai nesunkiai pastebi kiek­vieno moksleivio sugebėjimus ir žinių spragas. Nors vaikinai ateina čia baigę pagrindinę mokyklą ir atsineša tam tikrų žinių, jau susiformavusių elge­sio ypatybių bei charakterio bruožų, gyvendami darnioje bendruomenėje jie žymiai keičiasi ir bręsta kaip asmeny­bės. Keistis skatina dvasiniai mąstymai, malda, nuolatinis bendravimas su įvairaus cha­rakterio bendraamžiais ir kasdien švenčiama Eucharistija. Licėjus yra humanitarinio profilio bendrojo lavinimo ugdymo įstaiga, todėl čia moks­leiviams privalomi išplėstiniai lietuvių kalbos, istorijos ir politologijos kursai, sudarytos visos galimybės ugdyti muziki­nius ir meninius sugebėjimus. Beveik visi moksleiviai ren­kasi išplėstinį muzikos kursą
- nenuilstančio mokytojo - Ka­tedros vargonininko - Adolfo Lukošiaus neblogai išmokomi ne tik dainuoti, giedoti, bet ir groti kokiu nors muzikos instrumentu. Yra galimybė mo­kytis meno istorijos ir dailės - ne vienas abiturientų dailės egzamino kūrybos darbas puo­šia licėjų, o parodose yra susi­laukęs žiniasklaidos dėmesio. Jaunuolių kūrybiškumą nuolat skatina mokytoja metodininkė Marija Krajinskienė.

Kelių abiturientų publi­cistikos darbai yra laimėję prizinę vietą jaunųjų filologų rajoniniuose ir respubliki­niuose konkursuose, subtiliai parengtomis literatūrinėmis kompozicijomis licėjaus skai­tovai kasmet garsina savo
mokyklą ne tik rajone, bet ir už jo ribų. 2002 metų mokyk­los metraštyje puikuojasi I laipsnio diplomas Telšių vys­kupijos licėjaus moksleivių poetinei kompozicijai „Stip­riau už neapykantą", kuri užėmė pirmąją vietą Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurse. Kitos sukurtos kompozicijos - tai „Narkoma­no užrašai", „Dievo pasaulyje gimė žmogus". Dvi literatės, dvi kūrėjos - mokytoja meto­dininkė Elena Šidlauskienė ir režisierė Laimutė Pocevičienė - stengiasi atiduoti, ką turi geriausio, kad licėjaus auklėtiniai pajustų žodžio gro­žį ir prasmę, jo galią, kūrybos džiaugsmą.

Sudaromos galimybės mokytis išplėstiniu kursu ir ki­tokius polinkius bei interesus turintiems moksleiviams: ma­tematikos, fizikos, informati­kos, užsienio kalbų. Vienas licėjaus fizikas, kuris sėkmin­gai baigė neakivaizdinę „Fo­tono" mokyklą Šiauliuose, užpernai ir pernai du kartus iš eilės tapo rajoninės fizikų olimpiados prizininku. Todėl visai suprantama, kodėl ne vienas mūsų abiturientas ren­kasi valstybinius egzaminus ir juos sėkmingai išlaiko.

Licėjaus auklėtiniai savo laisvalaiki paįvairina viso­kiais pačių organizuotais renginiais - jie organizuoja išvykas į gamtą, į teatrą, žiū­ri naujausius kino filmus, švenčia tradicines moksleivių šventes - Šimtadienio, Pas­kutinio skambučio šventę, kasmet surengia mokytojams Mokytojo dienos minėjimą, į kurį šiemet pakvietė visus anksčiau licėjuje dirbusius mokytojus, gražiai jiems padė­kojo, pagiedojo ir padainavo - visi paviešėjo kartu prie bendro stalo...

Licėjaus auklėtiniai apie savo mokyklą

Kas gali tiksliau apibūdin­ti mokyklą už jos auklėtinius? Jiems pateikėme keturis klausimus.

1. Iš kur sužinojai apie Tel­šių vyskupijos licėjų ir kas tave paskatino čia mokytis?

A) Aš daug metų ėjau į bažnyčią ir ten sužinojau apie licėjų. Į jį stoti mane paskati­no tuometinis Katedros kle­bonas. B) Nuo mažumės eida­vau patarnauti šv. Mišioms. Tai buvo pareiga, darbas ir kartu - malonumas. Bendra­vau su daugeliu kunigų, kurie vis siūlydavo stoti į licėjų. Kad taip ir darysiu, jau žinojau septintoje ar aštuntoje klasė­je. C) Apie licėjų sužinojau iš savo parapijos klebono. Daug įtakos turėjo klieriko, atlikusio praktiką mano para­pijoje, pasakojimai. D) Apie licėjų sužinojau patarnautojų stovykloje Žemaičių Kalva­rijoje. Paskatino čia stoti šeštojo kurso klierikai, kurie rengė šią stovyklą. Ragino ir parapijos klebonas, vikarai, diakonas.
E) Sužinojau iš tuometinio klieriko, dabar jau kunigo Kęstučio Timofiejevo. Čia mokytis paragino jis. O paskutinį tašką padėjo prelatas Šiurys.
F) Sužinojau iš klierikų, kurie čia mokėsi, o paskatino atvykti klebonas.

2. Ką tu galvojai apie licėjų prieš atvykdamas į jį ir kaip pasikeitė tavo nuomonė apie jį čia mokantis?

A) Jau viską žinojau. Nieko naujo nepatyriau. B) Daugiau ar mažiau mano lū­kesčiai išsipildė. Tik maniau, prieš čia ateidamas, kad mes tik mokysimės ir melsimės, būsime „knygų graužikai" ir „šventuoliai". Užteko pabūti keletą dienų, ir nuomonė pasikeitė. Mes gyvename gana aktyvų, linksmą, komunikabilų gyvenimą. O žmonės visai ne tokie, kokius tikėjausi čia sutikti. Jie „fainuoliai". C) Maniau, kad licėjus - tik labai rimtiems jaunuoliams, kad labai griežta tvarka, tik rimtis ir malda, kad bus niūri kasdienybė, tačiau atvykęs čia įsitikinau, kad nėra taip. Mal­da ir visa tai, kas man atrodė nuobodu, virto džiaugsmu. O tikroji vertė tų dalykų, kurie atrodė tokie linksmi ir džiu­gūs, atsiskleidė tame trejete: rimtume, tvarkoje, maldoje. D) Tikėjausi, kad bus blo­giau, nes maniau, jog ten, kur gyvena vieni vaikinai, būna ir visokių nesąmonių, jėgos de­monstravimo ir pan. O čia to nėra, tad nuomonė pasikeitė į gerąją pusę. E) Maniau, kad tai - labai griežto auklėjimo mokykla. Bet pasirodo, kad čia daug daugiau laisvės, ne­gu tikėjausi. Mano nuomonė apie licėjų pagerėjo. F) Maniau, kad čia mokosi šaunūs vaikinai. Mano nuomonė nepasikeitė.

3. Kuo skiriasi mokslas licėjuje nuo tos mokyklos, kurioje tu anksčiau mokeisi? Kas čia kitaip?

A) Čia mokytojai labiau bendradarbiauja su moki­niais, todėl daug geriau iš­mokstame dalykus. B) Aš čia geriau viską išmokstu. Kad mokytis lengviau, nepasaky­čiau. Tiesiog gal, kad mūsų mažai, geriau išmoko ir nega­li „praslysti". C) Mokomės kaip ir paprastoje mokykloje, tik čia nėra šalia mano gero­sios mamytės. Noriu pasakyti, kad čia tampame labiau savarankiški nei kitoje mokykloje. Normaliai vyksta pamokos, plati popamokinė veikia. D) Skiriasi daug kuo. Visų pirma mokytojų bendravimu su mokiniais ir jiems teikiama pagalba. Mes su mokytojais - lyg viena šeima. Jie - kaip tėvai - visada pasiruošę tau padėti, pasikalbėti, patarti. Ankstesnėje mokykloje to nebūdavo. Prie knygų pralei­džiu daugiau laiko negu buvu­sioje mokykloje. E) Geriau negu paprastoje mokykloje, nes čia susirandi draugų, ku­rie tau padeda. Be to, ir mo­kytojai stengiasi paaiškinti ir nevengia pasilikti po pamokų - papildomai padirbėti, jei tu nori. F) Čia mokytojai geriau išaiškina pamokas negu ma­no buvusioie mokykloje.

4. Ką patartum savo tikinčiam bendraamžiui, baigusiam pagrindinę mokyklą, jei jis ta­vęs klaustų: „Ar verta važiuoti į licėjų ir ten baigti vidurinę mokyklą?"

A) Sakyčiau, kad verta, jei svajoji apie kunigystę, nes pa­matai seminarijos gyvenimą ir gali suvokti savo pašaukimo tikrumą, įsitikini, ar tu tikrai nori būti kunigu. B) Neabe­jodamas pasakyčiau: „Stok, nesigailėsi". C) Žmogau, net neabejok, čia verta atvykti, ir pats tuo įsitikinsi. Čia subręsi kaip žmogus visais įmanomais būdais: dvasiškai, doroviškai. Pasikeisi - tapsi intelektualia asmenybe, susirasi draugų, ku­rių neužmirši visą gyvenimą. D) Atsakyčiau: „Stok", juk nieko neprarasi. Įgysi tą patį vidurinį išsilavinimą, artimiau susipažinsi su dvasininkų gy­venimu ir taip pat patyrinėsi save, pastebėsi kai kurias savo silpnybes, „kitu kampu", pažvelgsi į maldą, tikėjimą, re­ligiją, susirasi bendraminčių, suvoksi tikrąsias gyvenimo vertybes. Galbūt išgirsi Dievo kvietimą pasirinkti tarnystės Jam kelią. E) Pasakyčiau, kad važiuotų čia net nesvarstęs, nes čia daug geriau. F) Pasa­kyčiau jam, kad važiuotų kuo greičiau į licėjų mokytis, nes manau, jog nenusivils, nes čia labai gera visapusiškai: išmoksti savarankiškumo, daugiau pasisemi žinių, su­pranti, koks nuostabus yra tikėjimas.

Angelė Raudienė
Direktoriaus pavaduotoja